Keičiu auto. Pasitikėti savimi, prašyti pagalbos ar pasikliauti pardavėju?

Lietuvos vairuotojai vis dar gerokai dažniau renkasi naudotus, o ne naujus automobilius. Pavyzdžiui, per 2022-ius, pagal VĮ  „Regitra“ duomenis, naudotų M1 automobilių, kurie mūsų šalyje įregistruoti pirmą kartą, buvo daugiau nei 140 tūkst., kai tuo metu naujų, vos daugiau nei 25 tūkst. Todėl dažnam vairuotojui, automobilio paieškos bei pirkimas, yra svarbus ir atsakingas procesas, kuriame norima išvengti kaip įmanoma didesnių laiko, finansinių ir emocinių nuostolių. Tačiau kaip elgtis, kad taip ir būtų –  pasikliauti savo žiniomis bei intuicija, pagalbos kreiptis į draugus ir pažįstamus ar nepriklausomus ekspertus, o gal tiesiog pasitikėti pardavėju?

Ar draugus gali pakeisti samdomi ekspertai?

Kai kurie pirkėjai, vykdami į išsirinkto automobilio apžiūrą, pagalbos neieško, ypač jei šioje srityje turi patirties. Tokiu atveju pasikliaujama savo žiniomis ir sprendimas priimamas savarankiškai. Tačiau ar tai tikrai teisingas žingsnis? Galbūt draugų ar giminaičių nuomonė bei įžvalgos, gali padėti atpažinti „katę maiše“ ir geriau įvertinti automobilio būklę? BRC Autocentro lengvųjų automobilių skyriaus vadovas Zbignev Poskorbis teigia, jog pagalba tikrai praverčia, bet įvardija ir tai, kokiais atvejais pagalbininkai gali padaryti „meškos paslaugą“.

„Į perkamo automobilio apžiūrą pasikviesti draugus ar giminaičius verta, ypač jei jie turi žinių apie automobilių sandarą, bet nesiūlyčiau kviestis daugiau nei du žmones. Kuo daugiau žmonių, tuo daugiau įžvalgų, kurios ne visada vertingos, ir galiausiai tai gali ne padėti, bet trikdyti, nes kiekvienas reikš savo subjektyvią nuomonę, pavyzdžiui, apie spalvą ar pasirinktą modelį, o ne bendrą automobilio būklę.

Draugai gali padėti ir tuo atveju, jei pirkėjas per daug susižavėjęs automobiliu, liaudiškai kalbant, yra užsidėjęs „rožinius akinius“. Kai labai norime kažkokio konkretaus automobilio, galime nepastebėti tam tikrų jo trūkumų. Papildomos akys gali pamatyti daugiau nes natūraliai, į pagalbą atėję žmonės yra objektyvesni perkamo automobilio atžvilgiu“.

Jei nepasitikite savo jėgomis, bet taip pat nenorite prašyti ir draugų pagalbos, galite kreiptis į nepriklausomus ekspertus, kurių Lietuvoje atsiranda vis daugiau. Už atitinkamą sutartą mokestį, tokias paslaugas siūlantys asmenys ar įmonės, žada nepriklausomą ir objektyvią pasirinkto automobilio patikrą. Tai gali būti išeitimi tiems, kurie nenori gaišti savo laiko ar neturi pakankamai žinių. Tačiau šiuo atveju reikia įvertinti kokias technines galimybes atlikti kuo detalesnę patikrą, turi tokių paslaugų teikėjai.

„Dalis ekspertų siūlo atvykimo į vietą paslaugą, bet tokios apžiūros metu iš esmės galima įvertinti tik išorinius defektus. Tokios patikros metu negalima įvertinti tam tikrų dalykų, kurie matomi tik naudojant keltuvą. Taip pat, kiek ir pačiam yra tekę susidurti, tokie ekspertai negali pateikti išsamaus patikros išvadų dokumento. Todėl vertinčiau, kad jie yra naudingi tik tais atvejais, kai dėl kuo didesnio defektų skaičiaus, norima kuo daugiau nusiderėti nuo pradinės automobilio kainos.

Labiau siūlyčiau pasitikėti fiziniais ar juridiniais asmenimis, kurie automobilius tikrina savo dirbtuvėse, jie turi geresnes technines galimybes visapusiškai patikrinti automobilio būklę, pateikia oficialius defektacijos dokumentus“, – dėmesį atkreipia Z. Poskorbis. 

Vis daugiau pasitikėjimo įgaunantys pardavėjai

Dabartinė Lietuvos naudotų automobilių rinka formuojasi pastaruosius tris dešimtmečius ir per šį laiką pasikeitimų buvo iš ties nemažai. Visų pirma, pardavėjai įgavo daugiau atsakomybės prieš pirkėją, o pirkėjai daugiau galimybių tiek įvertinti automobilį, tiek ir užtikrinti savo teises į teisingą pirkimo procesą.

Pavyzdžiui, prieš du metus, Valstybinė mokesčių inspekcija iniciavo SDK (Savininko deklaravimo kodo) atsiradimą, kuris turi padėti sumažinti nelegalių ir mokesčių valstybei nemokančių pardavėjų skaičių. Iki tol, dalis pardavėjų pirkėjams siūlydavo pasirašyti ne lietuvišką, bet, pavyzdžiui, vokišką pirkimo pardavimo sutartį, o tai leisdavo „išnykti“ šiame procese ir neprisiimti atsakomybės, jei automobilis turėdavo didelių defektų.

Taip pat sugriežtinta galimybė atsiskaityti grynaisiais pinigais, nes maksimali suma, kurią gali priimti pardavėjas yra 5000 tūkst. Eurų. Taip pat apskritai daugiau dėmesio skiriama pirkimo-pardavimo sutartyse įrašytoms sumoms, ar jos atitinka rinkos tendencijas ir ar pardavėjas nebando sumenkinti parduodamo automobilio vertės, kad sumažintų mokėtinų mokesčių sumą. Tuo pat metu tai didesnė apsauga pirkėjui, nes jei automobilį, pavyzdžiui, dėl paslėptų defektų, būtų norima grąžinti, pardavėjas galėtų sutikti atiduoti mažesnę sutartyje sumą, o šiuo metu, kai nurodoma visa suma, tokios rizikos sumažėja.

Situaciją, pirkėjų naudai, gerina ir pardavėjų konkurencija, bei galimybės net nebūnant prie automobilio, įvertinti tam tikrus jo eksploatacijos faktus įsigyjant istorijos ataskaitas. Visos šios sąlygos leidžia net ir automobilių pirkimo ar techninių žinių neturintiems vairuotojams jaustis ramiau bei pasitikėti pardavėjais.

„Papildomų patikrų dokumentai tikrai daug ką reiškia, nes tai padeda pirkėjui dar geriau įvertinti ne tik automobilio būklę, bet ir pardavėjo skaidrumą, patikimumą. Jei pardavėjas už esančią informaciją patikroje atsako – manau, kad tai labai stipriai prideda pasitikėjimo jais.

Vis daugiau pardavėjų savo parduodamiems naudotiems automobiliams suteikia garantijas, o tai taip pat svarbus momentas, nes anksčiau garantijas pardavėjai suteikdavo tik „iki vartų“, tai yra, kai pirkėjas su automobiliu išvažiuoja, nuo to momento visa atsakomybė jam ir tenka“, – pasikeitusią naudotų automobilių pardavėjų kultūrą Lietuvoje apžvelgia BRC Autocentro lengvųjų automobilių skyriaus vadovas.

Nors lietuviai vis dar yra ištikimi naudotų automobilių pirkėjai, tačiau tiek jų, tiek ir pardavėjų įpročiai keičiasi. Įdomu ir tai, jog jei anksčiau draugų ir giminaičių pagalba apžiūrint patinkantį automobilį buvo ypač populiari praktika, tai šiandien šią vietą iš dalies užima nepriklausomi ekspertai ar net pardavėjai, kurie taip pat stengiasi suteikti kuo įmanoma daugiau informacijos, todėl pirkėjo atžvilgiu, pats pirkimo procesas tampa vis labiau savarankiškesnis.